Slavų tradicinės muzikos mokykla kartu su Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centru išleido metodinio repertuaro rinkinį ir kompaktinę plokštelę

„Sentikių tradicinės dainos Lietuvoje“

Leidinį parengė Nikolaj Zacharov

2024-ujų metų gruodį buvo išleistas Nikolajaus Zacharovo rinkinys „Sentikių tradicinės dainos Lietuvoje“ ir jį papildanti kompaktinė plokštelė. Tai yra metodinis repertuaro rinkinys, kuriame aprašyta tyrinėjama folkloro sritis, pateiktos dainuojamųjų žanrų charakteristikos, notacijos, žymėjimo ženklai bei dainų natos su tekstais. Lauko tyrimų metu įrašyti ir iššifruoti pavyzdžiai leidinyje pateikti originalia sentikių kalba su natomis. Kiti tekstai (viršelis, turinys, pratarmė, natų žymėjimas ir ženklai, notacijų komentarai, aprašymas ir kt.) surašyti lietuvių kalba. Leidinį papildo unikalių Lietuvos sentikių dainuojamosios tradicinės muzikos įrašų CD iliustruojantis jame pateiktas dainas. Jis padės klausytojams lengviau jas išmokti ir įtraukti į savo repertuarą. 

Slavų tradicinės muzikos mokykla kartu su Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centru siekia išsaugoti Lietuvos tautinių bendruomenių tradicinės kultūros paveldą, harmoningai jį vystyti ir didinti šių tradicijų populiarumą. Nikolaj Zacharov - folkloro ir etnografijos žinovas, mokytojas ekspertas, garsaus Lietuvos folkloro ansamblio „Arinuška“ įkūrėjas ir meno vadovas aktyviai organizuojantis respublikines bei tarptautines etnografines konferencijas, seminarus, vadovaujantis leidybai ir koncertinei veiklai. Jis jau daug metų renka Lietuvos tautinių mažumų kultūros paveldo pavyzdžius darydamas įrašus ekspedicijų metu ar rinkdamas unikalius senuosius tradicinio folkloro atlikėjų dainų pavyzdžius. Ypatingai svarbi šio eksperto tyrimų sritis – Lietuvos sentikių dainuojamasis paveldas.

Lietuvoje sentikiai uoliai saugo tradicijas, papročius, tikėjimą, perduodami juos iš kartos į kartą. Nuolatinė kaimynystė ir bendrystė su aplink gyvenančiais lietuviais paliko įspaudą sentikių muzikinėje kultūroje ir tradicijose - dialektų kaitą, muzikinio mąstymo supanašėjimą. Taip susiformavo nauja lokali folkloro tradicija, unikali, savita ir nepanaši į kitų Lietuvos regionų ar kitų šalių sentikių. 

Poetinė folkloro kalba, pasklidusi konkrečioje teritorijoje, atliekama vietinių pateikėjų įgauna šiam kraštui būdingą koloritą – metroritmines formas, melodiką, garso išgavimą (atviras/uždaras, plokščias ir kt.) ir kt. Tokios liaudies muzikos metamorfozės, sukuria unikalią, nepakartojamą tradiciją, kuri, deja, kaip ir visas autentiškas liaudies kultūros palikimas kinta, praranda išskirtines vietinei kultūrai būdingas formas.

Šiuo metu vyksta Lietuvos sentikių dainuojamojo paveldo įtraukimo į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą procedūros, kuriose aktyviai dalyvauja ir išleisto rinkinio autorius. Sėkminga šio proceso baigtis užtikrins Lietuvos sentikių dainuojamosios tradicijos išsaugojimą, sudarys sąlygas jos perimamumui, tęstinumui ir sklaidai, galimybes ja naudotis visoms suinteresuotoms grupėms, skleisti informaciją šalies ir tarptautiniu mastu. 

Nors leidinio paskirtis yra metodinė-pedagoginė, jis bus ypatingai naudingas etninės kultūros specialistams, pedagogams, folkloro ansamblių vadovams bei atlikėjams – tikslinė šio projekto auditorija apims ne tik profesionaliai  folklorą tyrinėjančius bei atliekančius asmenis. Šis stambus projektas padės atkreipti visuomenės dėmesį į savitą sparčiai nykstančią etninės muzikos tradiciją, išsaugoti jos neįprasto grožio palikimą ateinančioms kartoms, bus pristatytas Lietuvos ir užsienio šalių auditorijai. Svarbiausia tai, jog jis vienys mūsų šalies sentikius, stiprins jų bendruomeniškumą. 

Senajai sentikių kartai iškeliavus, o jaunimui palikus savo miestelius ir kaimus, Vilnius – viena nedaugelio žinomų Lietuvos teritorijų, kurioje vis dar tęsiama sentikių dainavimo tradicija. Todėl sostinė tapo nykstančių sentikių dainavimo tradicijų puoselėjimo bei vystymo židiniu. Šis didelis kūrybinis projektas padės atkreipti Vilniaus ir visos Lietuvos visuomenės dėmesį į unikalią ir savitą etninės muzikos tradiciją ir išsaugoti jos nepaprasto grožio palikimą ateinančioms kartoms. 

Už paramą dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei ir Tautinių mažumų departamentui prie LR Vyriausybės.